žvyginimasis

žvýginimasis sm. (1), žvýginimos ind. DūnŽ 1. Trš, Eig → žvyginti 4 (refl.): Dėl vien to [vaikaičių] žvýginimos senam reik atskirai gyventi Krš. Vaikų pulkas, žvýginimos, šauksmai, senam galva sprogsta Rdn. 2. šnek. negražus dainavimas, žviegimas: Pasiutęs žvýginimos tenai Krš.